Atgalinės žaidimų konsolės yra žaidimų įrenginiai, sukurti žaisti klasikinius vaizdo žaidimus iš praeitų kartų, paprastai tų, kurie buvo išleisti nuo 1970-ųjų iki ankstyrosios 2000-ųjų, suteikiant ilgam laikui žaidėjams nostalgijos patyrimą ir vartą į žaidimų istoriją naujiems žaidėjams. Šios konsolės apima tiek originalią to meto techniką, tiek šiuolaikinius pakartotinius leidimus (dažnai vadinamus „mini“ konsolėmis), kurie atkuria klasikinių sistemų funkcionalumą kompaktiškoje formoje, iš anksto įkrautus populiarų žaidimų rinkiniu. Originalios retro žaidimų konsolės yra senoviniai gamintojų kaip Atari, Nintendo, Sega ir Sony sukurti prietaisai, tokie kaip Atari 2600 (1977 m.), Nintendo Entertainment System (NES, 1983 m.), Sega Genesis (1988 m.) ir PlayStation 2 (2000 m.). Šios konsolės turi savo laikų techninę įrangą ir programinę įrangą, o žaidimai saugomi fizinėse laikmenose, tokiomis kaip kasetės (NES, Genesis) arba diskai (PlayStation). Rinkėjai ir entuziastai ieško originalių konsolių dėl jų autentiškumo, dažnai jas remontuodami ar modifikuodami, kad jos veiktų su šiuolaikiniais televizoriais naudojant adapterius ar pakeistus dalis. Žaidžiant originalioje technikoje žaidėjai gali patirti žaidimus taip, kaip jie buvo sumanyti – su originaliais valdikliais, grafika ir garsu, išlaikant retro žaidimų taktilinį ir jutiminį aspektą. Šiuolaikinės retro žaidimų konsolės, arba „mini“ konsolės, yra licencijuoti klasikinių sistemų atleidimai, sukurti šiuolaikiniam naudojimui. Pavyzdžiai yra NES Classic Edition, Sega Genesis Mini ir PlayStation Classic. Šie įrenginiai mažesni nei originalūs, dažniausiai lengvai jungiami per HDMI su šiuolaikiniais televizoriais, bei iš anksto įdiegti su atrinktų ikoniškų žaidimų rinkiniu (pvz., NES Classic turi „Super Mario Bros.“, „The Legend of Zelda“ ir „Metroid“). Jos atkuria originalios konsolės funkcionalumą, įskaitant valdiklių jungtis (arba belaidžius originalių valdiklių atitikmenis), ir gali turėti papildomų patogumo funkcijų, tokių kaip žaidimo būsenų išsaugojimas (leidžiantis sustabdyti ir tęsti žaidimą) arba HDMI išvestis geresnei vaizdo kokybei. Retro žaidimų konsolės taip pat apima emuliaciją naudojančius įrenginius, kurie leidžia žaisti žaidimus iš kelių sistemų, tokius kaip RetroPie (programinė įranga Raspberry Pi, emuliuojanti dešimtis retro konsolių) arba komerciniai įrenginiai kaip Hyperkin RetroN serija. Šios konsolės palaiko žaidimų kasetes ar skaitmenines ROM bylas (žaidimų duomenų kopijas) iš įvairių platformų, siūlydamos vieną įrenginį žaisti žaidimus iš skirtingų laikotarpių ir gamintojų. Emuliaciją naudojančios konsolės dažnai leidžia derinti, pvz., keisti grafikos filtrus, naudoti kitus valdiklius arba pridėti naujų žaidimų, traukdamos entuziastus, norinčius įvairesnio retro žaidimų patyrimo. Retro žaidimų konsolių patrauklumas slypi jų gebėjime kelti nostalgiją, leisdami žaidėjams grįžti prie vaikystės mėgstamų žaidimų ar atrasti klasicinius žaidimus, kuriuos jie praleido. Taip pat jos parodo žaidimų kultūros raidą, demonstruodamos, kaip žaidimų mechanika, grafika ir pasakojimai vystėsi per dešimtmečius. Retro žaidimų kultūra tapo visuomeniniu fenomenu, su retro konsolėmis, žaidimais ir aksesuarais formuojant klestinčią rinką – nuo kolekcininkams skirtų originalių įrenginių iki šiuolaikinių atleidimų – užtikrindama, kad klasikiniai žaidimai išliktų prieinami ir malonūs naujoms žaidėjų kartoms.