Gamtiški žaidimų aikštelės plastikinius slydimus ir metalines konstrukcijas pakeičia daiktais iš gamtos – rąstų krūvomis, dideliais akmenimis ir augalais, kurie iš tiesų auga ten, kur pasodinti. Šios erdvės leidžia vaikams sąveikauti su tikrais medžiagomis, tuo pačiu puikiai įsipainiodamos į aplinką. Apie 2000 metus miestų planuotojai pradėjo rimtai galvoti apie želdynų didinimą miestuose, ir šis požiūris greitai įsigalėjo. Naujausi tyrimai rodo, kad dauguma miestelių renkasi parkų projektavimo sprendimus, kurie atitinka jau esamą aplinką, o ne diegia dirbtines konstrukcijas. Pagal praėjusiais metais atliktą apklausą, apie trys ketvirtadaliai vietos savivaldybių teikia pirmenybę tokioms gamtiškoms erdvėms, nes jos sujungia gerą aplinkosauginę praktiką su vaikų mokymusi ir vystymusi per žaidimą.
Tradiciniai žaidimų aikštelės remiasi fiksuotomis konstrukcijomis, tokiomis kaip slydimas ir svyravimas, kurios riboja vaizduotės žaidimą. Priešingai, gamtą atitinkantys dizainai skatina atvirą tyrinėjimą dinamiškose, besivystančiose aplinkose. Pagrindiniai skirtumai apima:
Bifilinis dizainas – tai gamtos integravimas į pastatytas aplinkas – paverčia žaidimų aikšteles vystymosi įrankiais, pasitelkiant žmogaus gimtą ryšį su gamtinėmis sistemomis. Vidaus architektų tyrimai rodo, kad vaikai bifilinėse erdvėse demonstruoja:
Atspindėdamos vietines ekosistemas, šios erdvės priešinasi urbanizacijos sukeltam atotrūkiui nuo gamtos, skatindamos atsparumą, koncentraciją ir ekologinį raštingumą.
Gamta remtų žaidimų aikštelių patirčiai atgyja, kai jose naudojami medis, akmenys, smėlis ir vanduo. Vaikai iš šių natūralių medžiagų gauna daug daugiau nei plastikas gali pasiūlyti tekštūros ir jutiminės patirties požiūriu. Paviršiuje šiurkščios rąstinės sijos padeda tobulinti pusiausvyrą, vaikams per jas einant. Smėlio dėžė tampa visu atradimų pasauliu, kai mažos rankelės kasiasi ir statosi, o vandens elementai leidžia stebėti, kaip skystis juda ir keičia formą. Pagal praėjusiais metais paskelbtus tyrimus, vaikai su natūraliomis medžiagomis aktyviai įsitraukia apie 43 procentais daugiau nei su dirbtinėmis alternatyvomis. Be to, šios medžiagos neprastovėja amžinai tokios pat. Keičiantis metų laikams, medinių konstrukcijų išvaizda ir jausmas šiek tiek kinta, mokydamas mažuosius protus apie tai, kaip daiktai natūraliai sensta laikui bėgant, o ne sulūžta vienu ypu, kaip daugelis žmogaus sukurtų žaidimų aikštelių elementų.
Kai mokyklos keičia tradicinę žolę vietiniais augalais, žaidimų aikštelės virsta tikro gyvenimo mokymosi aplinkomis, kur vaikai gali stebėti darbuojančias bites, sekti, kaip augalai auga per sezonus, ir net rinkti tai, ką suranda skirtingais metų laikais. Tyrimai rodo, kad tokios žalios erdvės palaiko beveik dvigubai daugiau būtybių nei įprasti vejos plotai, be to, jos reikalauja žymiai mažiau vandens – tai labai svarbu, kai pinigai yra riboti. Tyrimai, nagrinėjantys, kas geriausiai veikia su vietiniais augalais, nuosekliai nurodo vieną dalyką – regioninis augalų pasirinkimas padeda išlaikyti darnų vystymąsi ir stiprina ryšius tarp jaunų žmonių bei jų supančios gamtos. Mokytojams patinka čia atsivesti klases realiems eksperimentams, o ne tik skaityti apie juos knygose.
Kai vaikai turi galimybę naudoti eglių suvelyčius, ant žemės rastus pagaliukus ir nukritusias lapas, jie pradeda kurti įvairiausias žaidimų ir konstrukcijų rūšis savaime. Tyrimai rodo, kad tokio atviro tipo žaidimai iš tikrųjų padidina kūrybinį mąstymą apie 35 procentais daugiau nei tada, kai jie ribojami fiksuotomis žaislų ir įrangos rūšimis. Mes tai matome kartą po kitos – vaikai daro tvirtoves iš visko, ką tik gali rasti, įrengia kliūčių trasas per kiemą arba tiesiog smėlyne kuria visus išgalvotus pasaulius. Naujausias 2023 metais atliktas tyrimas, nagrinėjęs šį reiškinį, atskleidė kažką įdomaus: aikštelės, prisigrūdusios tokių laisvai prieinamų medžiagų, vaikus užima maždaug dvigubai ilgiau nei tradicinės erdvės. Tikrai stulbinama, kaip bendradarbiaujant tokiuose projektuose taip pat vystomos svarbios socialinės žinios – daugelis vaikų parodo nepaprastą pažangą dirbdami komandoje bei sprendžiant nesutarimus bendruose veiklos metu.
Žaidimai, kurie susilieja su gamta, geriau veikia vaikus, mokančiusis kitaip, bei turinčius įvairių fizinės būklės poreikių. Lygūs upės akmenys suteikia malonų pojūtį po kojomis, bambukas judėdamas vėjyje skleidžia švelnius garsus, o maži žali kampeliai tarp medžių tampa saugiomis vietomis, kur vaikai gali atsipalaiduoti, jei per daug stimuliacijos tampa nepakeliama. Kai kurie užimtumo terapeutai pastebėjo apie 40 procentų mažiau atvejų, kai vaikai pasineria į pernelyg daug jutiminių įspūdžių, naudojant šias natūralias erdves vietoj įprastų žaidimų aikštelių, pilnų metalinių konstrukcijų. Akmens takeliai skirtingais aukščiais ir veiklos stotys, įtraukiančios kelis jutimus, užtikrina, kad vaikai visose raidos stadijose galėtų dalyvauti nesijausdami pašalinti.
Kai vaikai žaidžia natūraliose vietovėse, jų kūnai tikrai pasitrainioja: jie lipa ant akmenų, balansuoja ant medžių kamienų ir išsiaiškina, kaip judėti per sudėtingą reljefą. Ypač naudingi raumenims ant rankų ir pečių yra rąstai ir dideli akmenys. Mąstymo prasme, susidurdami su neprognozuojamomis aplinkybėmis, vaikai natūraliai mokosi geriau suprasti erdvę ir vertinti riziką. Socialinė pusė taip pat labai svarbi. Laisvo tipo lauko veikla skatina vaikus vieni kitus mokyti gudrybių, kartu derėti taisykles ir kurti istorijas žaidimo metu. Tyrimai rodo, kad tokiose aplinkose vaikai bendradarbiaujančiai žaidžia apie 40 procentų ilgiau nei įprastose aikštelėse, kas aiškiai parodo, kaip gamta padeda ugdyti svarbias socialines gebėjimus.
Kai vaikai nėra susieti griežtais taisyklėmis ar dirbtinėmis aplinkomis, jie savaime linkę į žaidimą, kuris padeda jiems jaustis mažiau neramiai ir ilgainiui stiprina jų gebėjimą geriau valdyti emocijas. Laikas, praleistas lauke su smėliu, vandeniu ir tikrais medžiais, taip pat daro didelį poveikį. Tyrimai rodo, kad vaikams, reguliariai sąveikaujantiems su gamta, organizme yra apie 28 procentais mažiau kortizolio. Kai vaikai patys sprendžia savo mažas užduotis ar kliūtis, ar tai būtų kalnagūbrio kopimas, ar bandymas iš šakelių pastatyti kokio nors užtvankos tipą, jie mokosi pasitikėti savimi ir tvarkyti stresą. Tai įgūdžiai, kurie lieka su jais visą gyvenimą ir reikšmingai prisideda prie geros psichinės sveikatos ateityje.
2023 metais atliktoje studijoje, kurioje buvo stebimi apie 300 vaikų nuo 5 iki 8 metų amžiaus, tyrėjai pastebėjo kažką įdomaus apie tuos, kurie reguliariai leido laiką gamtos žaidimų aikštelėse. Praėjus maždaug šešiems mėnesiams, šių vaikų dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimo (ADHD) simptomai sumažėjo maždaug trečdaliu lyginant su ankstesniu laikotarpiu. Tie vaikai, kurie tiesiogiai sąveikavo su vietiniais augalais ir žaidė netoli vandens elementų, taip pat geriau susitelkdavo mokymosi metu. Jų dėmesys išlaikydavo apie 22 % ilgesnį laiką nei tų klasės draugų, kurie liko tradicinėse žaidimų aikštelėse. Tai rodo, kad vaikų įtraukimas į natūralias aplinkas gali tikrai padėti geriau veikti jų smegenims visapusiškai.
Vaikus, kurie mokosi kitaip ir turi įvairias jutimų patirtis, tikrai traukia kvapnių laukinių žolelių mišinys, šiurkštūs medžių kamienai po mažomis rankutėmis ir kintantys kraštovaizdžiai. Daugelis mokytojų pastebi kažką įdomaus, kas vyksta jų klasėse. Kai vaikai iš tiesų gali tyrinėti tikrus ekosistemas, o ne tiesiog žaisti su plastikiniais žaislais, per žaidimo laiką iškylančių spontaniškų mokslinių klausimų skaičius padidėja apie 45 %. Kai kurios neseniai atliktos studijos, nagrinėjančios, kaip vystosi mūsų smegenys, parodo, kad būnant gamtos aplinkoje iš tiesų aktyvinama daugiau smegenų dalių, ypač susijusių su kūrybiniu mąstymu ir erdvinių santykių supratimu. Ir tai nėra tik trumpalaikis reiškinys. Stebėjimai, atlikti per keletą metų, rodo, kad tie vaikai, kurie maži daug žaidė lauke, paauglystėje linkę labiau rūpintis aplinkos apsauga – aplinkosaugingų veiksmų skaičius padidėja apie 19 %.
Tėvai nerimauja dėl vaikų sužalojimų, tačiau tyrimai iš tikrųjų rodo, kad gamtiniai žaidimai gali būti saugesni nei senoviški plastikiniai ir metaliniai įrenginiai. Pagal 2022 m. paskelbtą tyrimą „American Journal of Play“, vaikams žaidžiant ant rąstų kalnelių ir ropojant per akmenis, sužalojimų skaičius buvo apie 30 procentų mažesnis, lyginant su metaliniais slydimais ar svyravimu ant svyruoklių. Kodėl? Gamtiniai žaidimai turi netaisyklingas formas ir minkštesnę pagrindo dangą, kuri geriau amortizuoja kritimus. Be to, nelygus reljefas padeda vaikams laipsniškai ugdyti įgūdžius, mokantis, kas yra saugu, o kas ne – tai labai svarbu jų raidai.
Protingas dizainas sumažina riziką, nesumažindamas iššūkio:
Gamtiškų žaidimų aikštelių institutas skatina amžiaus zonavimo priežiūros zonas, kurios išlaiko vystymosi vertę ir kartu užtikrina globėjų priežiūrą.
Nors plastikinės žaidimų aikštelės turi žemesnes pradines išlaidas, 2023 metų gyvavimo ciklo analizė parodo, kad tokiomis gamtinėmis medžiagomis kaip kedras ir granitas pasiekiamos 40 % mažesnės bendrosios nuosavybės išlaidos per 15 metų :
| Gamintojas | Gamtinės medžiagos | Sintetiniai pakaitalai |
|---|---|---|
| Priežiūros dažnis | Kas 5–7 metus | Metiniai remontai |
| Pakeitimo kaštai | Daliniai remontai | Visos sistemos kapitaliniai remontai |
| Aplinkos poveikis | Biologinis skaidumas | Priklausoma nuo sąvartynų |
Ilgalaikė tvirtumas, sumažintos priežiūros išlaidos ir ekologinė suderinamumas daro gamtines medžiagas pelningu ir darniu pasirinkimu.
Dizainai, kurie apima vietines sausros sąlygoms atsparias augalines, paviršius iš laidžių medžiagų vietoj guminio, taip pat mišką, sertifikuotą kaip atsinaujinančią žaliavą, visi kartu sumažina poveikį aplinkai. Modulinis požiūris leidžia tobulinti žaidimų aikšteles pakopomis, o ne keisti visko vienu metu. Surinktas lietaus vanduo maitina šiuos maloniai veikiančius fontanus, nenaudodamas papildomų išteklių, o biosklonės tarnauja ne tik lietaus vandens nutekėjimui valdyti, bet ir yra smagi zona, kur vaikai gali žaisti. Tokios priemonės kasmet sumažina techninio aptarnavimo išlaidas nuo 22 % iki 35 %, be to, jos suteikia prieglobstį įvairioms paukščių rūšims bei svarbiems apdulkintojams, tokiems kaip bitės ir drugiai. Ilgalaikiai naudingi efektai vietiniams ekosistemoms yra tikrai įspūdingi, kai pažiūrime į visą vaizdą.
Žaidimų aikštelės šiandien jau nėra skirtos tik vaikams – jos virsta gyvaisiais sistemomis, kurios iš tiesų padeda atkurti žemę po savimi. Tokios priemonės kaip bioslėtiniai grioviai ir specialios pralaidžios dangos žymiai sumažina lietaus vandens nuotėkį – kai kurie tyrimai teigia net apie 60 %, kas yra gana įspūdinga, jei apie tai pagalvosi. Ir nepamirškime visų tų kartu pasodintų ąžuolų bei dirvožemio, sumaišyto su grybiena – tai tikrai veiksminga, kad atkurtų laikui bėgant pažeistą žemę. Paimkime pavyzdžiui 2025 m. Urban Play iniciatyvą – šis projektas rodo, kaip žaidimų aikštelės gali vienu metu atlikti kelias funkcijas: būti vietomis, kur vaikai mokosi per gamtą, ir kurti ryšius tarp skirtingų gyvūnų buveinių miestuose.
Dabar IoT jutikliai realiuoju laiku stebi dirvos drėgmę, augalų sveikatą ir įrangos nusidėvėjimą. Išmanios vandens sistemos koreguoja srautą atsižvelgdamos į kritulių kiekį, kas kasmet taupo 25 % daugiau vandens. Mašininis mokymasis analizuoja žaidimo modelius, kad būtų pasiektas optimalus išdėstymo efektyvumas ir saugumas, užtikrinant didelį lankomumą, nesutraukiant natūralios estetikos.
Scandinavijoje veikianti iniciatyva „Forest Cubes“ leidžia vaikams žaisti su modulinėmis medinėmis konstrukcijomis, prisigrūstomis žalumos, kad jie galėtų kurti ir perstatyti pagal savo norą. Tai, tarsi Lego susitikimas su gamta, kur vaikai vienu metu patiria tiek statybos, tiek botanikos praktiką. Žemiau, Naujojoje Zelandijoje, yra nuostabi pakrantės žaidimų aikštelė su smėlio formavimo stotimis, kurios atlieka dvigubą funkciją – stabilizuoja kopas, tuo pačiu suteikdamos vaikams erdvę kurti savo skulptūras prie jūros. Vietiniai pranešimai rodo, kad šios inovacinės erdvės pastaruoju metu padarė parkus daug populiaresniais, sumažindamos priežiūros išlaidas, nes viskas veikia kartu su vietine ekosistema, o ne prieš ją. O Singapūre pasiekta kažkas tikrai nuostabaus – mangrovėmis integruotos žaidimų aikštelės. Šios erdvės yra ne tik puikios vietos žaisti, bet ir tikros gyvūnijos prieglaudos tiesiog miesto centre, kas rodo, kad galima derinti gamtos apsaugą ir miesto rekreaciją taip, kad turėtume abi naudas vienu metu.
Natūrali žaidimų aikštelė įtraukia gamtos elementus, tokius kaip rąstai, akmenys ir vietinės augalijos, vietoj tradicinių plastikinių ir metalinių konstrukcijų. Šie aplinkos elementai leidžia sąveikauti su tikrais medžiagomis ir be trinties integruojasi į savo aplinką.
Apie tris ketvirtadalius vietos vyriausybių renkasi natūralias žaidimų aikšteles dėl jų gerų aplinkosaugos praktikų derinio bei vaikų mokymosi ir augimo skatinimo per žaidimą.
Natūralios žaidimų aikštelės registruoja 42 % mažiau traumų dėl tokių medžiagų kaip smėlis ir medžio drožlės ir siūlo didesnį jutiminį įsitraukimą per natūralius elementus. Taip pat jos skatina kūrybiškumą ir problemų sprendimą naudojant besisukančias „laisvas dalis“.
Biofilinės kūrybos principai integruoja gamtą į sukurtas aplinkas, tokiu būdu padidindamos žaidimų aikštelių vaidmenį kaip vystymosi priemonių. Tai skatina ilgesnį dėmesio koncentravimąsi, bendradarbiavimo žaidimus ir sumažina stresą vaikams.
Natūralios medžiagos, tokios kaip kedras ir granitas, ilgainiui užtikrina žemesnes bendras savininkystės išlaidas, reikalauja retesnio techninio aptarnavimo ir yra aplinkai draugiškesnės lyginant su sintetinėmis alternatyvomis.
EN
