Virtuali realybė keičia taisykles muziejams ir kultūros centrams, pavertusi žiūrovus aktyviais dalyviais, o ne tik stebėtojais. Pagal 2024 m. paskelbtą „Cultural Preservation“ tyrimą, įdiegus VR technologijas, lankytojai tikrųjų eksponatų paliečia apie 60 % rečiau. Tai apsaugo trapius daiktus, kartu leidžiant žmonėms prie jų labai artikai prieiti. Dideli muziejai jau pradėjo kurti tokius visą erdvę užimančius 360 laipsnių virtualios realybės pasaulius, kur lankytojai gali tiesiog vaikštinėti tarp virtualių ekspozicijų. Jie net gali iš arčiau apžiūrėti atskirus teptuko brūkšnius senovinėse Renesanso drobėse arba ekrane surinkti sulūžusius archeologinius radinius. Skaičiai taip pat byloja savo istoriją. Po pandemijos sukeltų uždarymų, pagal praėjusiais metais paskelbtą Anglijos meno tarybos ataskaitą, muziejų lankytojų skaičius vis dar mažesnis apie 28 % lyginant su 2019 m. Todėl vis daugiau institucijų naudojasi šiais internetiniais, tikrų konservatorių vedamais patyrimais, kad pasiektų žmones visame pasaulyje, kurie galbūt niekada nesugebėtų aplankyti pačios vietovės.
Tai, ką anksčiau buvo galima tik stebėti per muziejaus stiklą, dabar tampa kažkuo, ko žmonės gali „paliesti“ virtualioje realybėje. Paimkime, pavyzdžiui, Moną Lizą. Kai ji nuskenuota 3D, mes matome visokiausias mažytes smulkmenas, paslėptas po paviršiumi, kurias mūsų akys paprasčiausiai praleidžia. Be to, egzistuoja VR rekonstrukcijos senojo Modiljani darbo kambario, kuriuose studentai gali vaikštinėti ir patys pamatyti, kaip skirtingos apšvietimo sąlygos veikė tas ištįsusias portretines figūras, dėl kurių jis tapo toks žinomas. Skaičiai tai patvirtina. Apie trys ketvirtadaliai žmonių, išbandžiusių šias VR patirtis, sako, kad vėliau pradeda labiau vertinti meną. Bet galbūt netgi dar geriau yra tai, kad mokykloms, turinčioms siaurus biudžetus, staiga atsiveria galimybių. Daugelis jų pradeda naudoti paprastus VR įrenginius, kad vaikai galėtų tiesiog teleportuotis į specialią Van Gogo muziejaus parodą, nė neišeidami iš savo klasės patalpų.
Virtualioji realybė grąžina prarastas vietas su nuostabiais detaliais. Paimkime pavyzdžiui Lasko urvus. Šie senoviniai objektai buvo uždaryti dar 1963 metais, nes lankytojai juos vis labiau ardydavo. Dabar apie 300 tūkstančių žmonių kasmet šiuos urvus aplanko virtualiai. Jie net gali reguliuoti apšvietimo sąlygas, kad geriau įsižiūrėtų senovines paleolito laikotarpio sienų piešinius. Taip pat šiuo būdu išsaugomi laikini renginiai, tokie kaip Burning Man. Kai kada tame renginyje galėdavo dalyvauti tik apie 80 tūkstančių laimingųjų. Bet dabar jų laikinos meno instalacijos išlieka VR archyvuose. Pagal 2023 metų surašymą, beveik visi (apie 94 procentai) žmonių, kurie virtualiai patyrė Burning Man, sakė, kad kultūrinės patirties gavo tiek pat, kiek ir ten fiziškai dalyvavę asmenys.
Virtualios realybės technologija fiksuoja kultūrinius elementus, kurių tradicinė dokumentacija tiesiog nepagauna – nuo jautrių ledinių skulptūrų iki švenčiamų autochtoninių apeigų. Pagal Britų kultūros dokumentavimo instituto paskelbtą tyrimą apie aštuonis iš dešimties nematerialiosios paveldo formų, įskaitant tokias kaip žodinės kalbos tradicijos ir gyvos pasirodymai, yra grėsmė išnykti mūsų gyvenimo metu. Paimkime pavyzdžiui „Digital Benin“ projektą, kuriame naudojamos pažangios vaizdavimo technikos kartu su realizmo garso takeliais, kad tam tikros apeigos būtų išsaugotos skaitmeniniu būdu. Tą patį požiūrį remia ir oficialios institucijos: UNESCO neseniai atnaujino 2024 m. rekomendacijas, kuriose oficialiai pripažino virtualios realybės technologiją vienu geriausių būdų išsaugoti blėstančias praktikas. Tai, kas daro šiuos projektus tikrai ypatingus, yra ne tik saugojimo ar demonstravimo vertė. Jie leidžia žmonėms prasmingu būdu dalyvauti – pavyzdžiui, įžengti į virtualią erdvę ir drauge su gyvaisiais šokėjais atlikti tradicinį maori haka šokį, kurio judesiai buvo rūpestingai užfiksuoti ir atkurti.
VR keičia tai, kaip žmonės patiria istorijas, pavertę stebėtojus tikrais žaidėjais, o ne tiesiog stebinčiais iš šalies. 2023 m. paskelbti tyrimai žurnale „Frontiers in Virtual Reality“ parodė įdomų dalyką apie atminties išlaikymą. Žmonės prisimena apie dviejų trečdalių daugiau detalių iš istorijų, papasakotų naudojant interaktyvų VR, lyginant su įprastais filmais ar romanais. Ši technologija leidžia kurti šakotas istorijų linijas, kuriose mūsų pasirinkimai tikrai turi reikšmės. Įsivaizduokite, kad vaikščiojate pro skendinčią futuristinį miestą arba priimate realaus pasaulio tipo sprendimus dėl miškų ir vandenynų gelbėjimo. Tradicinės žiniasklaidos mus laiko išorėje, žiūrinčius į vidų, o virtualioji realybė įdeda mus tiesiai į veiksmą. Netgi tai, į kurį tašką žiūrime, ir kaip judiname kūnus, gali pakeisti tolesnį istorijos eigą.
VR būdas tvarkyti erdvę ir perspektyvą tikrai veikia mus tokiu būdu, kurio negalima pasiekti įprastose ekranų sistemose. Tyrimai rodo, kad žmonės sukuria apie 40 procentų stipresnius emocinius ryšius, kai iš tiesų patiria sunkias situacijas pirmojo asmens požiūriu, pvz., gyvendami be pastogės ar pakliuvę į karu sunaikintas vietoves. Kai kūrėjai derina nepertraukiamas vaizdines aplinkas su garsais, reaguojančiais į vykstančius įvykius, tai sukelia tikras fiziologines reakcijas. Žmonės tikrai bijo virtualių išlikimo išbandymų metu arba jaučiasi priblokšti grožiu, stovėdami skaitmeniškai atkurtuose miškuose ar kalnuose. Toks gilus panirusis taip pat labai svarbus terapijos srityje. Klinikos praneša, kad pacientai VR gydymą tęsia apie 25 % ilgiau lyginant su tradiciniais metodais tokiais sutrikimais kaip PTSS ir įvairios nerimo problemos.
Veiksmingos VR pasakojimų naratyvos remiasi trimis pagrindiniais jutiminiais principais:
Softmachine tyrimas (2023) parodė, kad daugiajutės VR patirtys padidina panirusią būseną 35 % lyginant su tik vaizdinėmis versijomis. Šios technikos padaro abstrakčias problemas apčiuopiamas – vartotojai fiziškai jaučia tirpstančius ledynus per termalinį atsiliepimą, tuo metu girdėdami realaus laiko ledo luitų griūties įrašus, taip pavertždami klimato kaitą įkūnyta patirtimi.
Virtuali realybė keičia tai, kaip mokoma mokslų, nes leidžia mokiniams praktiškai susipažinti su sudėtingais konceptais, apie kuriuos jie anksčiau galėjo tik skaityti. 2023 metais paskelbtoje „Frontiers in Education“ studijoje buvo nustatyta ir įdomus dalykas: biologijos studentai, kurie naudojo VR savo pamokose, išlaikė testus vidutiniškai 18 procentų geriau nei tie, kurie mokėsi įprastose klasėse. Dėka šių panardinančių simuliacijų vaikai gali atlikti virtualias būtybes, eksperimentuoti su trimatėmis molekulėmis ir net tyrinėti skirtingus uolienų sluoksnius, o taip pat jausti tekstūras per specialius kontrolierius. Kas daro VR laboratorijas tokias puikias? Jos pašalina visas tas varginančias realaus pasaulio ribas. Mokiniai gali maišyti chemikalus nesirizikuodami sprogimais ar pasislepti ir stebėti gyvūnus jų natūralioje terpėje – dalykus, kurių dauguma mokyklų paprasčiausiai negali sau leisti ar reguliariai organizuoti.
Virtualioji realybė suteikia dvi pagrindines naudas – geresnį įsitraukimą ir žymiai geresnius informacijos išlaikymo rodiklius. 2024 metais leidinyje „Educational Technology Journal“ publikuotas tyrimas, kurį atliko „Springer“, parodė, kad studentai, kurie savo paleontologijos pamokose naudojo VR, prisiminė apie 27 procentais daugiau informacijos nei tie, kurie visą dieną tik skaitė vadovėlius. Kodėl VR yra toks veiksmingas? Jis vienu metu aktyvina kelias jutimo sistemas – erdvinį garsą, judančius vaizdus ir interaktyvią pasakojimo formą, kuri iš tiesų padeda smegenyse sukurti stipresnius ryšius ilgalaikiam informacijos išsaugojimui. Paimkime pavyzdžiui astronomijos pamokas. Kai studentai gali virtualiai skristi aplink planetas, jie pradeda suprasti, kaip veikia gravitacija tarp dangaus kūnų. Toks praktinis požiūris paverčia tas painias teorijos knygas konkretesniu ir suprantamesniu dalyku.
Virtuali realybė keičia tai, kaip žmonės planuoja keliones, leisdama keliautojams iš anksto apžiūrėti vietoves, kurias jie galbūt aplankys, naudojant ypatingai realistiškus virtualius apžvalgos turus dar prieš patvirtinant rezervaciją. Daugelis viešbučių ir kurortų jau pradėjo siūlyti 360 laipsnių kambarių ir įrenginių apžvalgas. Remiantis 2024 metų tyrimais, svečiai, kurie gauna tokį panirimo būdu pagrįstą peržiūrą, paprastai būna apie 41 procentu laimingesni nei tie, kurie tiesiog žiūri į įprastus nuotraukas internete. Taip pat protingėja ir viešbučių verslo atstovai. Jie naudoja VR technologijas, kad parodytų specialias vietas, tokius kaip prabangūs privatus salos ar istoriniai UNESCO objektai. Tai padaro brangesnes kelionės galimybes pasiekiamas platesnei auditorijai, nes žmonės gali iš esmės išbandyti patirtį skaitmeniniu būdu dar prieš keliaudami.
Vis daugiau gydytojų kreipiasi į VR simuliacijas ne tik dėl geresnio mokymo, bet ir todėl, kad jos iš tiesų padeda pacientams greičiau atsigauti. Naujausias Linezero tyrimas parodė kažką tikrai įspūdingo: chirurgai, kurie mokėsi naudodamiesi VR, atlikdami savo pirmąją procedūrą padarė maždaug dvigubai mažiau klaidų, lyginant su kolegomis, kurie mokėsi senąja forma. Nauda yra ir pacientams. Praeitais metais „The Journal of Telemedicine“ paskelbė tyrimo rezultatus, kuriuose nurodoma, kad žmonėms, vykdomoje imersyviojoje terapijoje, nerimo lygis sumažėjo tris kartus greičiau nei tiems, kurie lankė įprastas pokalbių terapijos sesijas. Kas daro šias virtualias sistemas tokias veiksmingas? Jos leidžia terapeutams reguliuoti kiekvienos ekspozicijos sesijos intensyvumą asmenims, turintiems fobijų, visiškai užtikrinant saugumą viso proceso metu.
Virtuali realybė keičia tai, kaip mokome darbuotojus, leisdama jiems saugiai praktikuotis pavojingose situacijose imituotose aplinkose. Avialinijos, kurios priėmė virtualią kabinos mokymo sistemą, pastebi, kad jų pilotai išmoksta avarinių procedūrų apie trečdaliu greičiau nei anksčiau. Tuo tarpu gamyklos, naudojančios VR saugos mokymams, pažymėjo nelaimingų atsitikimų skaičiaus sumažėjimą beveik 28 %. Įtraukus žaidimais paremtas funkcijas, šie VR mokymai tampa kur kas patrauklesni darbuotojams. Įmonės praneša, kad darbuotojai VR mokymo programas baigia beveik dvigubai dažniau nei tradicinius vaizdo įrašų kursus. Be to, pagal 2024 metų pradžios mokymosi ir vystymosi pramonės ataskaitas, darbuotojai išlieka informacija, gauta iš VR mokymų, ilgiau nei du kartus ilgiau nei informacija iš standartinių mokomųjų vaizdo įrašų.
VR padeda apsaugoti trapius artefaktus, sumažindama fizinį jų naudojimą, suteikia panirimo patirtį ir leidžia visam pasauliui prisijungti prie parodų.
VR užfiksuoja kultūrinius elementus, kurių tradicinė dokumentacija praleidžia, pvz., apeigas ir pasirodymus, užtikrindama jų prieinamumą skaitmenine forma.
VR suteikia praktinę galimybę sąveikauti su sudėtingais konceptais, dėl ko studentų įsitraukimas ir informacijos išlaikymas gerėja.
Taip, VR siūlo pritaikomas panirusios terapijos sesijas, kurios gali pagreitinti atsigavimą ir sumažinti nerimą, palyginti su tradiciniais metodais.
EN
