VR technologija, kitaip vadinama virtualios realybės technologija, yra kompiuteriu sukurta trijų matavimų aplinkos modeliavimo sistema, kurią galima naudoti specialiais elektroniniais įrenginiais, tokiais kaip veido ekranas ar pirštinės su jutikliais, kad žmogus jaustųsi tikrovėje arba fiziškai. Šios technologijos pagrindinis tikslas – sukurti „buvimo“ jausmą – jausmą, kad žmogus visiškai paniręs į virtualią aplinką, o smegenys ją воспринима kaip tikrą vietą, o ne kaip skaitmeninį konstruktą. VR technologijos šerdyje veikia keletas svarbių komponentų. Vaizdo technologijos teikia aukštos raiškos stereoskopinius vaizdus (du šiek tiek skirtingus vaizdus, vieną kiekvienai akiai), kad būtų sukurtas gilumo suvokimas, o apžvalgos dažnis siekia 90 Hz arba daugiau, kad judėjimas būtų sklandus ir sumažėtų akių įtampa. Galvos sekimo sistemos, naudojančios giroskopus, akcelerometrus ir dažnai išorines kameras ar jutiklius, realiu laiku stebi vartotojo galvos judesius, atnaujinant ekraną pagal naują perspektyvą – leidžiant vartotojui natūraliai apžvelgti virtualią aplinką. Judesių sekimas tai pratęsia vartotojo rankoms, kūnui ar net pirštams, naudojant jutiklius ar kameras judesių užfiksavimui ir jų paverčimui veiksmais virtualioje erdvėje. Tai leidžia tokius veiksmus kaip griebimas, nurodymas ar vaikščiojimas, padarydamas virtualų pasaulį reaguojantį į fizinį poveikį. Haptinė grįžtamoji ryšio technologija prideda taktilius pojūčius, tokius kaip vibracijos, slėgis ar temperatūros pokyčiai per pirštines, valdiklius arba viso kūno kostiumus, leidžiant vartotojui „jausti“ virtualius objektus ar aplinką. Garso VR technologijoje yra erdvinis, kur garsas suprojektuotas taip, kad atrodytų esantis iš konkretaus krypties virtualioje aplinkoje, padidinant panirusią būseną sinchronizuojant garso signalus su vizualiniais. Programinė įranga, įskaitant 3D modeliavimo įrankius, žaidimų variklius ir fizikinius simulatorius, sukuria ir generuoja virtualias aplinkas, užtikrindama, kad jos atrodytų realistiškai ir elgtųsi taip, kaip vartotojas tikisi (pvz., objektai krinta dėl gravitacijos, paviršiai atspindi šviesą). VR technologija naudojama pramogų srityje (žaidimai, filmai), švietime (virtualūs ekskursai, mokymo simuliacijos), sveikatos priežiūroje (terapija, chirurginės procedūros) ir versle (virtualūs susitikimai, produkto dizainas). Vystantis technologijoms, pagerėja raiška, judėjimo tikslumas ir haptinė grįžtamoji informacija, todėl virtuali realybė tampa labiau panirusi ir prieinama, plečiant jos potencialą transformuoti tai, kaip žmonės mokosi, dirba ir sąveikauja su skaitmenine medžiaga.