Lauko žaidimų aikštelė yra atvirojoje oro erdvėje suprojektuota žaidimų vietovė, sukuriama vaikams skirtas galimybes fizinei veiklai, pažinimui ir socialiniam bendravimui natūralioje aplinkoje. Jame naudojami įrenginiai ir konstrukcijos, kurie panaudoja lauko aplinkos elementus, tokius kaip švarus oras, saulės šviesa ir natūralus reljefas. Šios žaidimų aikštelės paprastai būna parkuose, mokyklose, gyvenamuosiuose kvartaluose ar bendruomenės centruose, siūlydamos dinamišką žaidimų aplinką, prisitaikančią prie oro sąlygų ir metų laikų kaitos. Pagrindinės lauko žaidimų aikštelės savybės apima ilgaamžius, atmosferos poveikiui atsparius įrenginius, sukurtus išlaikyti saulės, lietaus bei temperatūros svyravimų poveikį. Tarp jų – kalbinės konstrukcijos iš cinkuoto plieno arba impregnuoto medžio, UV stabilizuoto plastiko nubėgimo įrenginiai bei sūpynės su korozijai atspariomis grandinėmis ir orui atspariomis sėdynėmis. Įrenginiai dažnai būna didesni ir reikalaujantys daugiau pastangų nei vidinių patalpų analogai: aukštesnės kalbinės sienos, ilgesni nubėgimo įrenginiai, atviros erdvės bėgiavimui, šokinėjimui ir aktyviems žaidimams, skatinančioms širdies ir kraujagyslių sveikatą, jėgą ir koordinaciją. Lauko žaidimų aikštelėse dažnai integruojami natūralūs elementai, siekiant susieti vaikus su gamta, tokie kaip smėlio dėžės, vandens žaidimų zonos (negilūs baseinai ar fontanai), darželiai su vaikams draugiškomis augmenijomis bei medžiai ar pavėsinės komfortui užtikrinti. Šie elementai skatina pojūčių pažinimą – juntant smėlį tarp pirštų, čiuožiant vandenyje ar stebint augančius augalus – ir formuoja meilę gamtai. Lauko žaidimų aikštelių planavime vykdoma zonavimas pagal amžių ir energijos lygį: mažylių zonose būna žemi, minkšti įrenginiai (miniatiūriniai nusileidimo įrenginiai, sensorinės lentos), o mokyklininkų zonose – sudėtingesnės struktūros (karstymosi lynai, greito nusileidimo įrenginiai, kliūčių trasos). Atviros žolės zonos ar dirbtiniai laukai leidžia žaisti komandinėms sporto žaidimus, bėgiojimo žaidimus ar laisvam žaidimui, suteikiant lankstumo skirtingoms veikloms. Sauga lauko žaidimų aikštelėse apima smūgiui sugeriančias dangas (guma, medžio drožlės ar specialiai pilamas gumos sluoksnis), apsaugančias nuo kritimų, apvalius kraštus ant įrenginių bei tvirtą pritvirtinimą, kad būtų išvengta apvirto rizikos. Drenažo sistemos neleidžia kauptis vandeniui, todėl paviršiai lieka saugūs ir tinkami naudoti net po lietaus. Reguliarios priežiūros – tokios kaip rūdžių, atsileidusių veržlių ar nubrozdintų paviršių tikrinimas – užtikrina ilgametę saugą ir patikimumą. Lauko žaidimų aikštelės tarnauja kaip bendruomenės centrai, kur vaikai bendrauja su įvairaus socialinio fono draugais, mokosi dalijimosi su kitais įrenginiais ir savarankiškai sprendžia konfliktus. Jos teikia pertrauką nuo ekranų ir vidinių patalpų ribojimo, propaguodamos sveikus įpročius ir meilę lauko veiklai visą gyvenimą.